prieiti

prieiti
prieĩti 1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8. ^ Prieĩs ožka pri vežimo Vvr. | refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts. 2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais preĩna jaunimo pilna, padūksta Sdk. | Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon. 3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn. 4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens .prisipildyti: Kambarys prieĩna dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių 267. Prejo pilna gryčia garų Slm. 5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti ..., idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354. | prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Prieĩs galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, prieĩs ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79. ^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras prieĩnamas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos . | Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų prieĩt Gs. Kai reikia kur preĩt, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu prìeiname gerą rezultatą K.Būg. | refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv. 6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Prieĩna laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė preĩna Pc. Vakarui preĩnant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – prieĩs ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – prieĩs mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet prieĩna, kad daugiau nebegali iškęst Rod. | Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk. | refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm. 7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę prieĩti Ėr. Ar tu jo dabar neprieinì? Rm. Jei pamatysi, preĩk Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35. 8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjaĩ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36. | Sakyti kozonį ... prientiemus Dievo stalop 499. | refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl. 9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus prieĩti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių prieĩt Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio prieĩti Žlp. 10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, preĩsiu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Prieĩdamas, prieĩdamas ir apsidengiau stogą Skr. 11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl. ^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega prieĩna lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys neprieĩna, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai prieĩna prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį nepreĩna Sld. 12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau prieĩna Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina . Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui prieĩna Ds. 13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau prieĩna Up. Vasariniai obuoliai anksčiau prieĩna kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal prieĩs jau Vlkv. 14. intr. pasitaikyti: Kaip prieĩna, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada prieĩna Prng. | refl.: Visaip priseĩna – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisieĩta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisieĩnant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar priseĩs ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps. 15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą prieĩs su dalgiais nupjauti Grg. | refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo . Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. ^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt. | refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada priseĩna, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors priseĩs, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds. 16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man prieĩna Kltn. Ir jam, ir man po lygiai prieĩna Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš. | refl.: Da ir man dalelė prisieĩna Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos ..., tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems prieĩtis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N. 17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos . Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai . 18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai preĩna? Mlt. 19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė prieĩna ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) prieĩna Sv. | refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė prieĩta Plng. 20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą prieĩti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè prieĩti pasitaisyti, suriebėti: Kai prieĩs in savè arklys, tada parduosim Alv.
į šìrdį (prie širdiẽs) prieĩti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in šìrdį priẽjo Tvr.
prie prõto prieĩti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.
\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • prieiti — priei̇̃ti vksm. Kai priei̇̃site tą̃ nãmą, prie tõ nãmo, sùkite į dẽšinę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prieitis — prieitìs sf. (3b) [K]; A1883,124, prieitis sm. N, pryeitis sm. CI707 žr. prieiga 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priėjimas — priėjìmas sm. (2) 1. → prieiti 1: Preina ir tėvas [prie sergančio vaiko], ale kas iš to prėjìmo Slm. 2. → prieiti 5: Pagerbimas ir garbė yra turėt visados priėjimą Dievop DP220. Per kurį ir priėjimą turime prie šios malonės Ns1857,1. 3. H, R421 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daeiti — ×daeĩti (hibr.) 1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž. 2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk. ║ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priartėti — intr. 1. prieiti arčiau (atstumo atžvilgiu): Tylutėliai banga, priartėjusi prie kranto, tingiai į jį šasteli rš. 2. prieiti arčiau (laiko atžvilgiu): Ar tik nepriartės bausmė už tokį darkymąsi Lkš. 3. sueiti į artimesnius santykius: Po truputį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prieinamas — prieĩnamas, à adj. (3b) DŽ, Ad, a (1) Brt; M, I 1. galimas prieiti: Sunkiai prieĩnamos uolos DŽ. Našlėnuose laukas prieinamẽsnis (sausas) Ppr. prieĩnamai adv. Žvr, Pjv: Eik čia, čia prieinamiaũ (patogiau prieiti) Dkš. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigargėti — prigargėti, prìgarga, ėjo intr. 1. prieiti gagenant: Pilnas kiemas žąsų prigargėjo Vlk. 2. prieiti, privažiuoti su triukšmu: Jau pilna gryčia prigargėjo žmonių Pb. 3. priskresti (suodžių, nešvarumų ir pan.): Neišmazgojo vakar puodo, šiandie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikasti — prikàsti, prìkasa, prìkasė tr. 1. prieiti kasant: Kasdami molį prìkasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp. prikastinaĩ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinaĩ (giliai) Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prilįsti — prilį̃sti, prìlenda, priliñdo intr. 1. Erž daug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsì akuotų Ds. 2. Lz daug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių J.Jabl. Musių kad priliñdo į butelį! Pc. Blusų prilįsi, negulėk aslo[je] Šts. 3. daug pritekti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primauti — 1. tr. daug užmauti: Primaučiau (prisiaučiau) pančekų ir eičiau Ėr. 2. tr. pripilti: Primauk pilną kubilą vandens Šln. Kad primovė pieno pilną bliūdą Lš. ║ euf. priteršti: Vaikas primovė kelnaites Vvr. 3. intr. daug pri …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”